Sėkmės istorija. Jo vardas Jonas.

Man labai gėda, kad dingau kaip į vandenį. Pasiteisinimai labai banalūs -  įvairios baimės pastojus, euforija ir išsiblaškymas augant pilvukui, na, ir galiausiai laiko stoka dėl visiems suprantamu priežasčių. Bet aš trumpai, nes vis dėlto, tikiuosi padrąsinti moteris ir merginas skelbti karą PKS. Laimėti galima!

 

Pabandom kartą paskutinį

 

Po paskutinio paleo dienoraščio įrašo nepasidaviau ir sąžiningai tęsiau programą bei įgyvendinau užsibrėžtus tikslus. 2015 metų vasarį svarstyklės pagaliau rodė mažiau nei 80 kg, net jei tai ir buvo 79 :)  Nekantumas ir jausmas, kad vėluojam į kažkokį traukinį vertė kreiptis vėl į medikus, nors finansai ir rėkė, kad tai nėra gera mintis, tačiau nusprendėm dar kartelį išmėginti auginti folius vaistais. Fiziškai jaučiausi iš tiesų puikiai, dar smagiau nuteikė gydytojo pastebėjimas, kad numečiau svorio. 2015 kovo 6 dieną pradėjau vartoti hormonus skatinančius vaistus. Apetitas nuo hormonų, kaip ir iki tol buvo žvėriškas, bet nusprendžiau, kad ir kaip bebūtų sunku,  šį kartą padaryti absoliučiai viską kas mano valioje, nepasiduoti pagundoms ir dar labiau netrikdyti hormonų cukrumi ir kitu šlamštmaisčiu. Toliau sportavau, daug miegojau ir stengiausi išlikti optimistiška. Tatai sekėsi sunkiausiai. Užauginom 2 folikulus, o tuomet, kaip tikriausiai žinote, sekė tas kankinantis laukimas.

 

2015 metų balandžio 2 dieną su vyru šventėme ketverius metus drauge. Nors tai tebuvo 29 ciklo diena iš ryto pasidariau neštumo testą ir pirmą kartą gyvenime pamačiau neryškų vaiduoklį. Iki šiol nesuprantu kaip išlaukiau visą tą dieną nenulėkus priduoti kraujo. Tądien vakarieniavom kiniečių restorane ir vis mirksėjom vienas kitam, regis jau žinojom, nors niekas nebuvo patvirtinta... Kita diena pridaviau kraują, gavau rezultatus, nulėkiau pas gydytoja jog patvirtintų, kad nesapnuoju ir tada grįžus namo vyrui pasakiau, kad turėsim mylimuką (gr.Αγαπουλισ). Nebuvo kada nė galvoti kada ir kaip daryti staigmeną, o ir kokia staigmena kai abu šitiek laukėm. Tokį paprastą bet patį pačiausią pranešimą vyras pamena ir man iki šiol primena.

 

2015 metų gruodžio 5 dieną po Cezario pjūvio pasaulį išvydo mūsų sūnus Jonas/Ιωαννης. Ir nuo tos dienos prasideda jau kita istorija :)

 

Nuotrauka iš asmeninio albumo

 

 

Ačiū PALEO

 

Taip, nesulaukėm savo stebuklo be vaistų, o gal tiesiog neišlaukėm, dabar niekas to nepasakys, kas būtų, jeigu būtų... esmė ta, kad iki mano mitybos pakeitimo jau nesėkmingai buvo išmėgintos 3 stimuliacijos ir viena jų su IUI. Todėl esu įsitikinusi, kad mums padėjo būtent mityba:

 

- numečiau maždaug 6 kg;

- paskutiniai trys mėnesinių ciklai buvo reguliarūs, tad tikiu hormonų šėlionės bent kiek aprimo;

- stimuliacijos metu hormonai nebuvo dirginami papildomai netinkamu maistu;

 

Čia žinoma galima sąrašą tęsti ir minėti visiems puikiai žinomas tiesas apie judėjimo naudą, poilsio svarbą bei pozityvų mąstymą. Tai tikrai svarbu, bet užvis svarbiausia išsivalyti organizmą ir jo neteršti, o kokiu būdu nusprendžiate tai daryti - Jūsų pasirinkimo laisvė. Aš pasirinkau Paleo, ir taip maitintis ketinu visuomet, nes jaučiu realią naudą;  Beje, Paleo mityba puikiai tinka atsikratyti nėštumo kilogramų bei išvengti pilvelio problemų žindant kūdikį, nes nevartojama didžiausių dirgiklių - glitimo ir pieno produktų.

 

Vietoj prologo

 

Greičiausiai bent kuriam laikui šis blogas ir liks apmiręs dėl laiko stokos. Aš savo atsakymus jau radau, o jei manysite, kad galiu jums kaip nors padėti - visuomet galite parašyti man tiesiogiai cyprus.sky [eta] gmail.com  Ne, aš neturiu slapto recepto padėsiančio greitai pastoti, bet galiu patarti nuo ko pradėti. Niekas nevyksta greitai ir iš karto, nors galbūt jums pasiseks. Nuskambės griežtai, bet praleidusi keletą metų forumuose, padariau išvadą kad didžiajai daliai moterų su PKS norisi greito sprendimo ir jos visai nenori savęs skriausti ribodamos mitybą. Mielosios, jei neturite svorio problemos, dar nereiškia, kad neturite bėdos. Ne visos dietos skirtos svoriui mesti. Kartais susidaro įspūdis, kad bandelė mielesnė nei sveikata, o ilgalaikis įsipareigojimas mitybos principams iš viso tolygus pusės gyvenimo džiaugsmo praradimui... O man atrodo, kad tuomet noras per mažas. Gal laikas dar neatėjo, nes kai ateina laikas jokia auka ne atrodo per didelė, o toks dalykas kaip maistas iš viso juokai. 

 

Visoms linkiu didžiausios sėkmės, kad ir kokį kelią pasirinkote! Sėkmė iš tiesų tyko už kampo, tik neaišku už kurio :)