Paleo dienoraštis: kaip nepasiduoti kai dieta „neveikia“

Šiandien nusprendžiau, kad pats laikas pasidalinti savo mintimis, nuoskaudomis ir pasiekimais.  Tikiuosi padrąsinti kitus ir motyvuoti save pačią nepasiduoti kelio pradžioje. Taip pradžioje, nes 2 mėnesiai PALEO yra tik pati  pradžia. Viliuosi, kad neprarasite noro skaityti Gandralizdžio dėl mano nepagražintos tiesos, tiesiog noriu pasakyti -  keisti gyvenimo būdą nėra paprasta, niekam, tad nesijauskite blogai jei kartais neigiamos emocijos ima viršų. Atraskite būdą  žengti pirmyn.

 

Jeigu „googlinate“ apie PALEO dietą, tai garantuotai viršų ima sėkmės istorijos, kuriose Amerikietės per vieną mėnesi Paleo/ Whole30 numeta vos ne 20 kg, per du – numeta dar 10kg, atsiaugina išslinkusius plaukus, atstato mėnesinių ciklus ir pradeda ovuliuoti, o per trečią mėnesį, žiūrėk, ir pastoja. Tokios istorijos motyvuoja. Tam jos ir yra skirtos, kad motyvuotų, tačiau.... nusivylimas netrunka nusileisti ant mūsų visu sunkumu, kai tokių greitų rezultatų ant savęs nepamatai.

Tose sėkmės istorijose dažnai nė nepaminėti sunkumai, su kuriais tenka susidurti, tokie kaip pavyzdžiui šeimos šventės, vakarojimai su draugais ar su pasimėgavimu bandeles šlamšiantis vyras. Tada ima pyktis nenumaldomas – nejaugi jos visos turi palaikančius vyrus, o mano vienos toks paršelis? O kur dar anytos, bobulytės ir tetulytės – kaip jos po galais sugeba nevalgyti jų kepinių ir išlaikyti taiką?  O draugių pasisėdėjimai su vynu ir sūriu rinkiniu? Ką valgyti svečiuose/ restorane/ darbo baliuke? Ir pagaliau – KADA ATEIS TAS PALENGVĖJIMAS?! 

Mano PALEO pradžios kliuviniai:

• Svoris nustojo kritęs priešingai nei iš jo buvo tikimasi;
• Anglių valgytojai erzina ir ima noras jiems pamokslauti – o tai yra bereikalingas stresas;
• Anglių badas žvelgia į akis, kai esu blogos nuotaikos ir tai dar labiau gadina nuotaiką;
• Kompanijoje jaučiuosi balta varna dėl  išrankumo maistui;
• Svarstau skyrybų galimybę dėl netinkamos vyro mitybos;
• Anyta greičiaučiai ima manęs nekęsti, nes nevalgau jos bandelių, keksiukų ir t.t.

Atkreipkite dėmėsį, aukščiau išvardintos problemos tikrai nėra iš priežaščių sąrašo “kodėl negaliu to daryti”, nes man visuomet juokingai atrodė pasiteisinimai, kaip “aš dirbanti moteris ir neturiu tam laiko” arba “mūsų darbo bufete neturiu ką valgyti pagal dietą” – jei tokie ir panašūs pasiteisinimai jums vis dar išsprūsta, reiškia dar neatejo laikas keisti savo gyvenimą, tad linkiu sėkmės toliau kemšant sumuštinius ir bandeles. Aš kiekvieną rytą keliuosi 6 val, susiruošiu pati, papusryčiauju, pasiimu termosinį puodelį bullet proof kavos, susipakuoju paprastai iš vakaro pasiruoštus pietus ir 7 val išvažiuoju iš namų. Ne, dar nesugalvojau kaip per šia valandą suspėti atlikti bent 10 minučių mankštą, bet gal sulaiku pavyks įvesti ir šį ritualą. Šiaip ar taip, maisto planavimas ir gaminimas bei kasdieninio lauknešėlio į darbą pasiruošimas man jau tapo tokiu pat natūraliu dalyku, kaip ir dantų valymas ryte ir vakare.

Apie problemą – kodėl nekrinta svoris, nors laikausi paleo - turbūt reikėtų rašyti atskirą temą, tačiau visų pirma pati sau patariu realistiškai nusistatyti tikslus.  Jei ta Amerikietė numetė 10 ar 20 kg per mėnesį gal jos pradinis svoris netoli 200 kg buvo? Taigi taip, yra skirtumas nuo kokio svorio kiek numetama, gal šiek tiek persistengiau su viltimis? Iš paskos atkeliauja visi kiti klausimai: 

• gal koks neteisingas produktas vis įšoka į burną?
• ar ne per didelės mano porcijos?
• ar ne per daug baltymų? Ar ne per daug anglių?
• per mažai judėjimo?
• per mažai miego?
• gal man kalorijų “badas” ir organizmas laikosi įsikibes to, ką turi?
• ar pakankamai vandens išgeriu? 
• ar per daug stresuoju?
• t.t. ir t.t. 

Dėl visko kaltos anglys

Ach…. anglys…. štai jos ir kiša koją! Viskas, rišu su anglim ir jungsiu save į ketozę. Maistą sversiu, rašysiu maisto dienorašti. Duodu sau mėnesį – tai, man regis, realistiškas laiko tarpas. OK, čia nesuklydau. Dar labiau sumažinus anglių po truputi imu išgyvendinti anglių badą ir, man regis, svorio reikalai irgi ima judėti (nors šiuo metu  vykdau nesisverk bent 3 savaites akciją). Užsirašau į Zumbos pamokėlės 2 kartus per savaitę, imu sukti masažini lanką ir kai jau jaučiuosi išsprendusi savo problemą su anglim, jos ir vėl kiša koją! Jau įpratau, kad darbe kiekvienas gimtadienį švenčiantis kolega pakiš po nosim keksiuką ar kokį kitą "angliuką", o šalia sėdinti kolegė ryškiai laikosi amžinos anglių dietos. Bet ir vyras be anglių neįsivaizduoja gyvenimo, klausimas, ką pasirinktų - bulką ar mane - , jei toks ultimatumas būtų iškeltas... Nežinau, ką apie mane galvoja aplinkiniai, kai kertu savo iš cukinijos išraitytus makaronus, bet žinau, ką apie juos galvojų aš – nustokit į save kišti ta šlamštą!!!!!  Ir mane apima tokia neviltis ir liūdesys, kai besilaukianti kolegė pietums dažniausiai valgo burgerius arba sumuštinius, o kita pagal dietologų rekomendacijas vis graužia digestive  sausainius, o pietums – makaronus arba ryžius ir abi jos laimingos -  viena juk nėščia, kita - tiesiog liekna. Mano vyras paslapčia perkasi šokoladukus, anyta nesupranta kaip aš galiu nuolatos atsisakyti jos kepinių, o svečiuose nežinau kaip išvengiant ilgų istorijų atsisakyti to gabalėlio torto….  Ir šitaip anglys man smogia iš pasalų -  man kelia stresą visos tos situacijos, kuriose atsiduriu dėl savo gyvenimo būdo, dėl to, ką žinau ir, ką pasirinkau.  Ir štai čia nuoga plika tiesa, atsakas į visus mano sunkumus – KIEKVIENAS TURI TEISĘ VALGYTI TAI, KĄ NORI, tai yra asmeninis kiekvieno pasirinkimas. Taigi dabar kartoju sau šią tiesą kaip kokią mantrą, kol nusiraminu. Vyrui pati torto nekepsiu, nebent jis būtų Paleo, bet ir neseksiu kiek duonos riekių jis suvalgė pusryčiams, nes visa tai – bereikalingas stresas, kuriuo kenkiu sau :)  

Šiandienai mano PALEO naujienos tokios:

1. Mano meniu dar labiau sumažinta angliavandenių, tikiuosi svoris ims ristis sparčiau;
2. Griežčiau prižiūrimas miegojimo grafikas (t.y. vengiama naktinėjimų!);
3. Keisdama požiūrį mokausi vengti streso;
4. Judėjimas: automobilį jau kuris laikas specialiai parkuoju toliau, kad pasivaikščioti tektų daugiau, 2 kartus per savaitę einu į Zumba, masažuojančio lanko sukimas turi Tapti kasdieniniu įpročiu;
5. Užsisakiau visą kilogramą Inositolio, kurį buvau nustojus vartoti; Tikiu - nepakenks.