Kaimo bobutė patvirtins, kad "duona kasdieninė" niekuomet nereikšdavo, kad valgome karštų bandelių, "bulkų" ir "batonų" 3 kartus per dieną ir dar užkandame javainiukais, sausainukais, meduoliukais, džiuvėsiukais... (pastarieji dargi "dietinio" maisto etiketę užsidirbę). Dargi netolimoje senoveje visi baltų miltų kepiniai buvo šventiniai pyragai. Dabar viskas kitaip, šiandien ir reklama, ir dietologai pataria valgyti pilno grūdo produktus, kurie dar ir pagelbės svorio numesti. Pasigirsta ir užtyla kalbos apie gliuteno netoleravimą, bet mes tuo nesergam ir antsvorio neturim, tad pirmyn į artimiausią kepyklėlę. Paleo sekėjai ragina atsisakyti visų grūdų, bet negi jų klausysi, juk po kelių savaičių kita teorija bus "ant bangos". Privalau sutikti, būtų kvaila tikėti viena iš teorijų vien dėl to, kad kaimynė taip pakė. Tad paprasta lietuvių kalbą pamėginau išdėstyti tai, ko apie grūdus mes nežinom, ko mums nepasako nei dietologai, nei, tuo labiau, reklama.
Anksčiau esu gan glaustai pristatčiusi gliuteno toleravimo problemą, tačiau pasirodo, gliutenas ne vienintelis grūduose tūnantis blogis. Gliutenas yra tik vienas iš lektinų, o šių grūduose aptinkamų baltymų yra ir daugiau, tokiu kaip pvz agliutenas, prolaminas ir kt. Lektinų funkcija yra apsaugoti grūdą nuo pažeidimų, nes grūdas yra augalo sėkla. Taigi, kitaip sakant lektinai kovoja už būvį net ir mūsų skrandyje ir tam tikra prasme laimi, nes mūsų organizmas nepajegus jų visiškai suvirškinti ir galiausiai dėl jų organizme kyla įvairių lygių uždegimai. Pernelyg neišsiplečiant, būtent grūduose ir ankštiniuose augaluose esantys lektinai, anot įvairių specialistų, yra siejami ir su pralaidžios žarnos sindromu, ir su leptino (alkio hormonas) rezistencija, ir su įvairiais mikrofloros suktrikimais bei aibe didesnių ir mažesnių anksčiau minėtų susirgimų pasėkmių. Būtent lectinai sukelia lėtinius uždegimus žmogaus organizme, o šie sukelia širdies kraujagyslių ligas, diabetą bei nutukimą.
Sekantis mokslinis terminas - grūduose aptinkami fitatai (arba fitinė rūgštis). Fitatų yra visuose grūduose, ankštiniuose bei riešutuose ir sėklose. Šie nepageidaujami junginiai ne tik kad yra nevirškinami, bet ir geba prisijungti naudingas medžiagas kaip pvz geležį, magnį, kalcį ir cinką ir neleidžia jų įsisavinti, o vitaminų trūkumas sukelia aibę įvairių negalavimų.
Galiausiai paprastų paprasčiausiai - grūdai turi tikrai nedaug naudingų medžiagų, bet tai yra vieni angliavandeniai ir dar "trumpai grojantys". Paleo mityba neliepia išbraukti angliavandenių visu 100 proc., tačiau jų kiekis turėtų būti gerokai ribotas. O ir dar derėtų atminti, kad visoje duonoje, ypač baltoje, yra tikrai nemažai cukraus ( kurio atsisakome visisškai), kuris verčia šokinėti jųsų insulino lygius ir vis reikalauja dar, dar, dar... Persivalgyti šviežių bandelių yra paprasčiau nei paprasta, bet ir alkio jausmas ateis labia greitai, nes naudos nebuvo jokios. Taigi taip, tikrai galime maitintis skaniai, sočiai ir svarbiausia SVEIKAI be grūdų, ankštinių ir šiek tiek ribodamos riešutus.
P.S. Jeigu kam bus naudinga, mano must read sarašo viršuje "Grain brain" ir "Wheat belly".
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą